Panirusi rudeninių lapų šiugždėjimuose,
Užspaudžiu delnuose laiko skubėjimą ir
Eilinį kartą mintyse apvedžioju pasaulį.
Laikydama neapdrožtą pieštuką,
Lieju svaigių svajų skeveldras,
Atrišdama dienos trupinių bagažus.

Tiriamai stebėdama vieną tašką,
Išstumiu į arterijas graužatį,
Kurios ją nuplukdo į pirštus ir
Išlieja pro grafito galiuką.

Pamirštu nenuvaldomą skubėjimą,
Atsidėdama išlinkių spalvinimui.
Saujom pilu vaivorykštę, kad
Atspalviai išskirtų žodžius,
Užvaldytus beribio nuoširdumo.
Lengvu žvilgsniu subraukau posmelius
Ir iš savo gniaužtų išleidžiu
Užspaustą laiką.