Tos didžiosios akys ištįsta ir vartos,
Tėtušiui užklupus prie lūžtančių vartų.
Virš tyro šaltinio dvi ašaros sukas,
Pasisupa baugščiai blakstienų galiukuos
Ir tyliai nurieda per murziną skruostą.
Su žemėm sumišusios staigiai pajuosta.
Mama apkabina pravirkusį vaiką,
Auselėn šnabždėdama: laužyt nereikia.
O šis vėl laimingas drugiu nuplasnoja
Per vyšniomis kvepiantį vasaros sodą.
Kapsė
2011-10-19 09:13:29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-10-25 18:39:26
Perskaičiau ir net pajaučiau žydinčių vyšnių kvapą. :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-19 12:13:52
nubėgo šiluma...gyvas, žavingas
Anonimas
Sukurta: 2011-10-19 12:06:46
Tikroviškas vaizdelis.:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-19 09:37:17
...žavios akimirkos...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-19 09:28:11
Švelnumo ir apkabinimo šilumą paskleidėt :)