Virpėjimai. Šalna
Geliant pilnatį –
nuteka žvaigždės,
išrasoja stikle žvilgsnio įšalą,
įkvėpimas –
atodūsis –
baigias...
tik vis
tvinkčioja lietų per krištolą,
per alkūnes...
išnirusios šakos
pjausto tylą dailyraščio šukėm
--------------------------------------
lapas nukrenta
veidu ant lapo,
nesuvirpa...
tik nukrečia –
drugį.
Maybe
2011-10-18 14:50:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-23 21:39:15
Vaizdinga.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-22 20:47:20
Žaviuosi, bravo ir ilgai netylantys...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-10-22 01:19:54
Lapas nukrenta veidu ant lapo... Šaunu, ir apskritai...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-10-18 20:01:16
Pabaiga nusveria visą kūrinį, taip kaip ir turi virptelti.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-10-18 17:23:01
malonu vėl skaityti Tavo poeziją,subtilu ,veidu į veidą
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-10-18 17:14:46
gerai tas lapo veidas čia...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-18 15:55:45
patiko, tik nesupratau ir neįsivaizduoju: lapas nukrenta veidu ant lapo...Man čia užkliuvo minties dėstymas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-18 15:33:09
:) miela vėl skaityt Maybe :) ...virpančios eilės...šalna skambančios