Virpėjimai. Šalna
Geliant pilnatį –
nuteka žvaigždės,
išrasoja stikle žvilgsnio įšalą,
įkvėpimas –
atodūsis –
baigias...
tik vis
tvinkčioja lietų per krištolą,
per alkūnes...
išnirusios šakos
pjausto tylą dailyraščio šukėm
--------------------------------------
lapas nukrenta
veidu ant lapo,
nesuvirpa...
tik nukrečia –
drugį.