Vakaras jau ilgas,
Mėnulis kyla.
Serenadą dainuoja smilgos,
Natų kvapas pripildo tylą.

Nuo baltų pirštų
Laša muskatiniai lašeliai.
Prieblanda viską pamiršta
Kai pašvaistė apšviečia kelią.

Girdėti pro grotas –
Krenta karamelinis lietus.
O vakaras miglotas
Palieka krantus.

Norisi į žolę atsigulti
Ir pirštų galais paliest mėnesieną.
Vakaras kvepia apelsinų sultim.
Gitaros garsai peržengia sienas.