Vakaras mėnesienoj
Vakaras jau ilgas,
Mėnulis kyla.
Serenadą dainuoja smilgos,
Natų kvapas pripildo tylą.
Nuo baltų pirštų
Laša muskatiniai lašeliai.
Prieblanda viską pamiršta
Kai pašvaistė apšviečia kelią.
Girdėti pro grotas –
Krenta karamelinis lietus.
O vakaras miglotas
Palieka krantus.
Norisi į žolę atsigulti
Ir pirštų galais paliest mėnesieną.
Vakaras kvepia apelsinų sultim.
Gitaros garsai peržengia sienas.