Keičias mano laukai, rudenėja
Ir kas kartą kitoks vis dangus.
Žemdirbiai seniai užbaigė sėją.
Žemė ilsisi, oras vaiskus.
Šlama lapai keli dar ant medžių,
Greit ir jų jau daugiau nebebus.
Dangumi vėjas debesis gena,
Židinys troboj spragsi jaukus.
Kai rytais ant žolės rašo šalnos,
Blizga saulė balų pakraščiuos,
Atsisėdus aš rymau prie lango
Ir ilgiuosi. Aš šitaip ilgiuos
To saulėlydžio vasaros balto
Ir pražydusių ievų krantuos.
Jau atėjo ruduo. Nieks nekaltas.
Kas praėjo, negrįš niekados.
spika
2011-10-15 10:47:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-15 23:33:08
Justinui: gerai įsiskaitykit, juk aš rudenį rymau prie lango ir prisimenu vasaros baltą saulėlydį, ievas...O paskui konstatuoju faktą- atėjo ruduo.
Baltam lapui: jei keisčiau 4 ą eilutę kaip patariat, tai reiktų keisti visą pirmą stulpelį, nes keičiasi rimas
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2011-10-15 22:07:56
Labai patiko kūrinys , pataisyčiau 4 eilutę
Žemė ilsisi, o oras vaiskėja...
Vartotojas (-a): Justinas
Sukurta: 2011-10-15 22:05:59
gražus rudens vaizdas, tačiau man kai kas užstrigo.
Šlama lapai keli dar ant medžių,
Greit ir jų jau daugiau nebebus.
kaip supratau, čia kalbate apie vėlyvą rudenį
To saulėlydžio vasaros balto
Ir pražydusių ievų krantuos.
Jau atėjo ruduo.
o čia atrodo, kad kalbate dar tik apie atėjusį rudenį.
taigi koks tas ruduo?