Keičias mano laukai, rudenėja
Ir kas kartą kitoks vis dangus.
Žemdirbiai seniai užbaigė sėją.
Žemė ilsisi, oras vaiskus.

Šlama lapai keli dar ant medžių,
Greit ir jų jau daugiau nebebus.
Dangumi vėjas debesis gena,
Židinys troboj spragsi jaukus.

Kai rytais ant žolės rašo šalnos,
Blizga saulė balų pakraščiuos,
Atsisėdus aš rymau prie lango
Ir ilgiuosi. Aš šitaip ilgiuos

To saulėlydžio vasaros balto
Ir pražydusių ievų krantuos.
Jau atėjo ruduo. Nieks nekaltas.
Kas praėjo, negrįš niekados.