Kalbėk, naktie! – Tyloj aštresnis žodis.
Iš apsnūdimo žadink man krūtinę,
Net jei beviltiška atrodys, –
Viltis juk miršta – paskutinė.
Dangus pražilo sniego debesim,
Pūga artėja lyg laukinis geismas.
Jaučiu kaip niekada arti esi, –
Vien nuo minties raudoniu lūpos kaista.
Jau nenuplaut to jausmo lietumi,
Neužgesint jo snaigių šaltu rūbu
Nes dilgčioja krūtinėj ugnimi
Ir širdį jos vainiklapiai apsupo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-16 10:08:04
Dėkinga skaičiusiems ir patariantiems.
Baltam lapui:
"Viltis nemirs ... kol neišaušo rytas" ???
Prieštarauju šiam teiginiui. Juk net liaudies patarlėj sakoma: "Rytas protingesnis už vakarą". Tai ką jau bekalbėt apie naktį... :)))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-15 23:15:56
apėmė baltas liūdesys...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2011-10-15 22:35:53
Truputį norėtūsi padirbėti ties kūriniu...
Pradėti:
Kalbėk naktie... ,
baigti :
Viltis nemiras ... kol neišaušo rytas
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-15 19:39:51
...tikrai daina ilgesinga...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-10-15 14:01:39
Dainingas :)
Anonimas
Sukurta: 2011-10-15 08:54:51
Naktelės paviliota... :) Vien nuo minties raudoniu lūpos kaista...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-10-15 01:01:04
...rizikinga baigti kūrinį bendrybe, kuri vertinant gali nubraukti visas kūrybiškumo pastangas.