Tabu
Ale, y gražums tą rudenia,
medžių lapai kaip mana palėtoj.
Bružinu drobę – dažais maliavoju,
pasirašau danguj, ne ant molberta.
Plauk į tolumą žils debesėls,
pasislapia žodžiai, spindž da laukims.
Parašyki man laišką gražų, nepiktą,
ne vinį įkalki.
Sušils
sugrubusios dūšios – kaip ir kadaise,
ant suslaną prisėsmia abu.
Sužydės artumoj obelaite,
apkabinusi mūsų
–
tabu.
Medis
2011-10-14 08:06:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-14 22:50:59
įdomu, įdomu- kas gi tabu...O ruduo tikrai gražus, kas nors ir laišką parašys gražų
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-14 19:54:35
Tikiu, kad jūsų rudenio paveikslai gražūs kaip ir šios eilės.
Tik dabar jau šaltoka an zaslana (tiap pas mumi sakydava) :)
A prie žydinčios obelaites kodėl gi ne.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2011-10-14 18:52:11
Regiu Medį, rudenį, šalia jo drobę ir paletę.
O va tabu nematau :)
Anonimas
Sukurta: 2011-10-14 15:59:19
nagi gražu )
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-10-14 14:01:50
Aišku, Azars, jei rašyt tarmiškai, reiktu uždėt kirčius, skaitant - viskas i giarai :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-10-14 12:52:37
Labai gražus ailiukas, ale kai kur tarme pradingsta.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-10-14 12:18:18
subtili maliavonė.
:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-10-14 11:29:02
Daugiareikšmis tabu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-10-14 08:30:14
pasirašau danguj, ne ant molberta > labai graži man ši eilutė.
Jaukus vaizdingas tapymas paraleliai, įgimtais žodžiais, sugrįžtančiais prisiminimais, paliekant ir liekant turbūt niekada neišsakomo... tabu.