Tabu
Ale, y gražums tą rudenia,
medžių lapai kaip mana palėtoj.
Bružinu drobę – dažais maliavoju,
pasirašau danguj, ne ant molberta.
Plauk į tolumą žils debesėls,
pasislapia žodžiai, spindž da laukims.
Parašyki man laišką gražų, nepiktą,
ne vinį įkalki.
Sušils
sugrubusios dūšios – kaip ir kadaise,
ant suslaną prisėsmia abu.
Sužydės artumoj obelaite,
apkabinusi mūsų
–
tabu.