Tuštuma galvoje.
Nerangiai pabunda gatvės žibintai.
Reikia atverti dar vienas duris savyje.
Lietaus nuplautas kelias. Spindi žibintai.
Važiuoji dviračiu, užmerki akis,
Švysteli pakelėj sustirus mintis.
Praplėši akis.
Baltos juostos bėga mano ratais,
O gal mano galva bėga mintimis?
Paskutinis žibintas byloja kelio galą.
Tu mano siekiamybė.
Suspėja ištarti širdis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2011-11-05 15:52:50
ryškiai per daug pasikartojimų, todėl nėra grynumo ir konkrečios minties. Visgi patarčiau padirbėti su tekstu, kažkas jame yra, tik skaitytojui sunku apčiuopti, kai tiek nereikalingų detalių yra :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-10-14 23:54:07
Žibintai, žibintai, žibintas. Galvoje, galva. Kelias, kelio. Mano, mano, mano. Akis, akis.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-14 05:58:42
šviečiantys stulpai susuko galvą
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-10-14 01:02:00
Įvardis iš didžiosios visada pakvimpa asmeniškumu.
Tiesioginės kalbos skyryba galioja net ir poezijoje.
Daugoka tų „žibintų“ (stilius). Gera lyrinė miniatiūra.
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-10-13 22:18:38
na tikrai įdomiai, patiko :)