Rudens taku

Santrauka:
... taip smagu rudenėly...
Rytais rodos šalna.
Širdyje- nežinia...
Kaip toli ta gegužė!

Tu man ranką paduok.
Tyliai tyliai dainuok.
Dar neatėjo žiemužė.

Nors pavargę mūsų kojos,-
lėtai žengiame taku.
Mūs pramintas jis vingiuoja.

  Jaunystė tuo taku
  seniai jau išskubėjo.
  Aš ją sutikt čia tikiu.

Čeža lapai. Einam taku.
Gervių skrydį seku.
Taip smagu rudenėly!
herbera

2011-10-13 00:27:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-10-13 22:39:51

norisi uždainuoti

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-10-13 15:15:04

Gražiai pasipriešinta kalbininkų „perlenktai lazdai“ – gegUžė (o ne gEgužė ar gegužĖ)! Didelė už tai Jums pagarba.
O štai „pavargę mūsų kojos“ –> gal vis tik pavargusios kojos?
Rudenėly (sutrumpintas vietininkas, vietos aplinkybė) –> rudenėlį (galininkas, laiko aplinkybė numanoma)

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2011-10-13 10:08:41

Lengvas kūrinukas, turėtų skambėti dainuojant