Rudens taku

Rytais rodos šalna.
Širdyje- nežinia...
Kaip toli ta gegužė!

Tu man ranką paduok.
Tyliai tyliai dainuok.
Dar neatėjo žiemužė.

Nors pavargę mūsų kojos,-
lėtai žengiame taku.
Mūs pramintas jis vingiuoja.

  Jaunystė tuo taku
  seniai jau išskubėjo.
  Aš ją sutikt čia tikiu.

Čeža lapai. Einam taku.
Gervių skrydį seku.
Taip smagu rudenėly!
herbera