Rudens taku
Rytais rodos šalna.
Širdyje- nežinia...
Kaip toli ta gegužė!
Tu man ranką paduok.
Tyliai tyliai dainuok.
Dar neatėjo žiemužė.
Nors pavargę mūsų kojos,-
lėtai žengiame taku.
Mūs pramintas jis vingiuoja.
Jaunystė tuo taku
seniai jau išskubėjo.
Aš ją sutikt čia tikiu.
Čeža lapai. Einam taku.
Gervių skrydį seku.
Taip smagu rudenėly!