Kelia medžiai šakas
Vis aukštyn, vis į viršų,
Kas žinos, besupras,
Kodėl žemę pamiršo?
Skrenda lapai nuo jų
Kur Nevėžis, į klonį,
Rudeninių spalvų -
Vos paraudę, geltoni.
Kaip paukštelių mažų
Jų kelionė trumpa -
Po gruoblėtu medžiu
Nusileidžia greta.
Kur žaliavo žolė –
Kilimai ištiesti,
Patikėt negali -
Tokie švelnūs, šilti.
Gal jais vaikščios, braidys
Greitos kojos vaikų,
O gal būt ilgesys
Metų vėl netektų?
Senos tuopos, klevai
Ir raudona pilis...
Nėr ko skųstis, gerai -
Toks rudens spindesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-11 22:58:48
Toks puikus ruduo Raudondvaryje, pas jus taip lengvai,išraiškinga...Tikrai nėr ko skųstis...
Anonimas
Sukurta: 2011-10-11 17:13:46
Taip ir norisi pasivaikščioti parke arba atsirasti šalia vienos raudonų pilių Panemunėje )
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2011-10-11 09:56:01
Pats gražiausias metų laikas - auksinis ruduo... labai gražus eiliukas.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-11 07:55:03
Grakštus...Gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-10-11 07:54:23
Kaip visados, įkėliau ir nuotraukėlę.