Dar vakar vadinau tave karalium. –
Kiek himnų meilei skyrei nuostabių!
Dabar nuo nemigos veidai išbalę,
Juodi žaibai iš mėlynų akių.
Ak, mūza! Ji – išpuikusi dievaitė,
Kiekvieną žodį renkasi pati,
Juodas raides prie balto lapo smaigsto
Ir linki įkvėpimo ateity.
Vėl jai neįtikai... Šįkart bodėjos
Žodžiu, kuris be galo tau brangus,
Ir suvokei esi jai... tik guodėjas...
Ji – intrigantė – pardavė jausmus.
Bet visgi mūzos dar myriop nesmerk,
Geriau jai saulės spindulių paberk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-10-14 12:29:43
o moterų Mūzos yra JOS? ar JIE?
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-10-13 20:24:42
>Dabar nuo nemigos veidai išbalę,<
.....
taikliai.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-10-10 20:25:20
Visai įdomu. Patiko tema, kurią renkatės. Suabejojau dėl poros dalykų: ar po taško tinka brūkšnys ir ar reikia tiek įvardžių? Gal išbraukit juos, skaitykit iš naujo, koreguokit - atrodys gryniau.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-10-08 23:27:56
Gražus sonetas, sunku su ta mūza. Kai labai reikia, nesurandi jos
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-10-08 20:47:38
Ach tos mūzos, jos įkvepia ir pasmerkia, jei to įsigeidžia...gražiai sueiliavot
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-10-08 20:40:01
Ak, mūza! Ji – išpuikusi dievaitė,
Kiekvieną žodį renkasi pati,
...gražiai nuvilnijo...