nežinau kam privalau padėkoti
kad egzistencinio nerimo bangos prikalė kūną
prie likimo uolos grifų puotai
kad krūtinę išdraskė
širdį išėdė
pilną didžiulės kaltės
taip yra kaip negali nebūti
paslydus ant gležnos banano žievės
lašas vilties beširdiškam kūnui
tiek daugtaškių nė viena širdis neaprėps
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-10-07 07:53:18
Vieša savigrauža - viena iš puikybės apraiškų.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-07 07:12:21
Kiekvienas žmogus pakelia savąją likimo naštą, oi kokių yra likimų....kokių....)
Tiesiog reikėtų dėkoti Dievui, kad esame sveiki ir laimingi palyginus su žmonėmis, kurie to neturi )
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-10-07 00:23:29
aprėpiamai neaprėpiamas. Gerąja prasme.
Asmeniškai man - pasibeldė stipriai tie visi daugtaškiai - egzistencialiosios bangos smūgiai. Gražiai, stipriai emocine prasme susirimavo. Gilesnių minčių nereikšiu - pasiliksiu sau :)