susigulėjęs fantastikon
proto dulkėm užakusios akys
eketė
į gojų lemties
aplink tik staugiančios žuvys
tyla
neatlaikius tvermės
jaunam mėnuly katė
miaukia taip tyliai
taip tyliai
pasibelsk į vartus nebūties
į rojų ir pragarą
niekas nepriėmė
ant tvoros pasidžiausiu autus
neuostykit
galit apakti
aplink tik staugiančios žuvys
nesiklausykit
taip galim nukvakti
proto dulkėm
taip pusto
taip pusto
tik už lango
auksinis
lietus
==
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-04 15:17:27
jaunam mėnuly katė
miaukia taip tyliai
taip tyliai
Vakare eisiu pasiklausyti... :)
Vartotojas (-a): patylom
Sukurta: 2011-10-04 10:30:07
graži forma
Anonimas
Sukurta: 2011-10-04 10:19:07
Nusijuokiau: „ant tvoros pasidžiausiu autus/neuostykit/galit apakti“:D – čia apie pamfletininkę kambarinę musę?:)
Jei rimčiau: atsargiau žongliruok su tomis proto dulkelėmis, pakeisk metaforą, rašyk tiesiog dulkėmis, keistinas ir pavadinimas. Auksinis lietus - atremia bet kokį kirtį visa apimančia prasme, tiesa?:)
Anonimas
Sukurta: 2011-10-04 09:43:26
Pasibelsk į vartus nebūties
į rojų ir pragarą
niekas nepriėmė
Puikiai. Tik jei į nebūtį galima pasibelsti, tai ji yra, o tai, kas yra, nėra nebūtis. Pasiklydau. :)))
Anonimas
Sukurta: 2011-10-03 22:54:52
"Kartais pripusto į sąmonę kokių eilėraščių eilučių." - ir regi jas, kaip savo proto dulke.
R. D. pasakytų, kad tai intertekstualumas :)