susigulėjęs fantastikon
proto dulkėm užakusios akys
eketė
į gojų lemties
aplink tik staugiančios žuvys
tyla
neatlaikius tvermės
jaunam mėnuly katė
miaukia taip tyliai
taip tyliai
pasibelsk į vartus nebūties
į rojų ir pragarą
niekas nepriėmė
ant tvoros pasidžiausiu autus
neuostykit
galit apakti
aplink tik staugiančios žuvys
nesiklausykit
taip galim nukvakti
proto dulkėm
taip pusto
taip pusto
tik už lango
auksinis
lietus
==