Aš kas dieną skęstu tavo žodžių tuščiuos kevaluos,
O svarmuo po kaklu - bendraties, mūsų laimės viltis.
Apdrabstyta melu juk turėčiau išmokti meluot
Ir nesukti galvos, ar apkaltinti buvo kalti.
Argi būna tylu, jeigu sieloje - barnių aidai,
Jei ant krumplių šašai nuo beldimo į durų staktas?
Vos prieit pabandau, prieš pat nosį duris uždarai,
Tartum niekas esu ir tik tu tartum būtum kažkas.
Iki šiol nebuvau vargšė įnamė savo namuos -
Su tauriu valdovu kažkada karaliją valdžiau.
Paliesti netekties mes turėtume viens kitą guost,
Tvarstyt, gydyt žaizdas, o ne džiūgaut, kad skauda labiau.
Kam galiu priekaištaut, jeigu gėriau tave kaip nuodus -
Staigiai, vienu mauku - ar už mirtį kas būna baisiau?
Kas iš to? Mus agonija purto abu.
Tu dar gyvas esi? Aš, brangusis, jau vakar miriau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-01 20:21:06
džiaugiuosi plačiu jūsų žodynu ir nuojauta, kur kokio žodžio labiausiai reikia.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2011-10-01 19:45:41
puikiai perteiktas gyvas, žiaurus skausmas....
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2011-10-01 01:28:31
man irgi tikrai patiko. ypač šitie žodžiai: "Tartum niekas esu ir tik tu tartum būtum kažkas."
Vartotojas (-a): Vytautė
Sukurta: 2011-09-30 21:29:58
Pritariu Sememai... O kas belieka. Kažkaip skaudžiai, bet tikrai meistriškai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-09-30 21:00:43
įsijaučiau į lyrinės herojės dramą... jei galima ką nors keist - keiskit....
bet kalbat tai meistriškai
Anonimas
Sukurta: 2011-09-30 20:45:06
Uj
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-09-30 18:49:37
Patiko, ypač pabaiga. Taip parašyti galima tik daug išgyvenus, jaučiamas autorės nuoširdumas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-30 17:01:53
Skaudus, geliantis...Puikiai perduota nuotaika ir pojučiai