Ne mums sužinoti, ką išgyvena medis, kai rudenį vėjas plėšo lapus.
Rūbą, it maršką – save išdalinęs, palinksta virš upės – bežvynės žuvies.
O ten, jau nuo ryto, briedžiai subrido, savo karūnas mazgoja – ragus.
Burnoj aimanuoja prisirpusi bruknė
–
prakiurusios laivės
karti patirtis.
Medis
2011-09-30 10:30:15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-10-01 20:31:38
Pradžia stipri, į pabaigą - silpnyn.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-30 18:45:16
dvi eilutės su brūkšniukais, jas būtų galima skaityti be atokvėpio, bet..- jos ne lygiavertės. aš už pirmąją, antroji nekokia ir bruknė labai neskani pasidaro.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-09-30 18:45:15
Labai vaizdinga :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-30 17:05:25
Jūs ne rašot, o piešiat puikiais vaizdais. Ačiū
Anonimas
Sukurta: 2011-09-30 16:10:21
Kai briedžiai subrenda į upę - gražu )
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-30 13:30:25
Prieš akis čiurlioniškas rudens paveikslas... :)
Anonimas
Sukurta: 2011-09-30 13:10:21
Pirma eilutė silpnutė, pagaili, konjuktūrinė ir šabloniška, ji išsyk laiduoja bekultūrius teksto dividendus ir seklumas.
Suklusau ir nudžiugau: palinksta virš upės – bežvynės žuvies.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-09-30 13:03:09
manau, jei tokiais priešpastatymais, o gal geriau būtų išsireikšti konfrontacija? (pvz "bežvynė žuvis" - sunkiai įsivaizduojama. Pasąmonė kiek šokiruota :) ) - kalbama ir "palinkstama", "dalijama" arba "aimanuojama prisirpusia brukne" - Autoriui tikrai žinoma, "ką išgyvena Medis"...
Ilgai nebus, stebiu gilius ir pozityvius pakitimus Autoriaus kūryboje. (Forma. Vidus, jis visuomet beveik neaprėpiamas visuomet buvo). Skaudžiai smilkteli tas kalbėjimas. Jautriai aštroki sulyginamai. Gerai :)
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-09-30 10:57:39
Pirmoji eilutė - labai stipri.