Ne mums sužinoti, ką išgyvena medis, kai rudenį vėjas plėšo lapus.
Rūbą, it maršką –  save išdalinęs, palinksta virš upės –  bežvynės žuvies.
O ten, jau nuo ryto, briedžiai subrido, savo karūnas mazgoja –  ragus.
Burnoj aimanuoja prisirpusi bruknė
–
prakiurusios laivės
karti patirtis.