-2-
Šį išskirtinį laiką tarp dienos – nakties,
Švente pavadinau, rudens gyvybę naują.
Jai žolės lenkiasi, tik vėjas jas išties,
Palinkusias per liemenį, šiurkščioj jo saujoj.
Miglotas rytas laukia saulės spindulių
Ir tiesias, bėga kelias, spalvomis dabintas.
Margus lapus laikau aš rankoj ir tyliu,
Miglotą, baikštų savo ilgesį surinkus.
Klausausi krentančios nuo medžių darganos,
Taip ilgesingai liūdi nuogut nuogos šakos.
Įsižaidė jausmais, jau vėjas nesustos –
Lengvu šiurenimu nuo lapų drėgmę laka.
Tiktai prisirpęs klyksmas ardo jaukią tylą
Ir baltas virpesys aukštyn, aukštyn vis kyla.
spika
2011-09-29 09:21:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-29 22:51:12
Iš vieno soneto tikrai negalima spėlioti apie visą turinį, o kaip dėl ambicijų...nežinau...Tik žinau ,ką reiškia elegija muzikoje. Ir nesupratau žodžio "sužadimas", paieškojau žodyne, bet neradau. Gal žodynas senas, o čia naujadaras, kurio aš nežinau.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-29 21:55:05
Niekuo dėta pastaba - rašant sonetų vainiką nebūtina tai nurodyti pavadinime. Tam labiau tinka santraukos skiltis.
Teksto turinys neatitinka teksti žanro "ambicijų". Daugiau "sužadimo", nei kūrimo.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-29 10:08:51
Tiktai prisirpęs klyksmas ardo jaukią tylą
Ir baltas virpesys aukštyn, aukštyn vis kyla.
Gražumas... :)