Niekados jau daugiau savo laiko čionai nebekviesčiau,
Nusimetus saulėlydžius tyliai išeičiau pro šalį,
Neberastų manęs troškūs žingsniai nei šniokščiantys miestai,
Nepažintų praeiviai, beveidžių kiemų tuščios salos.
Ištekėtų dangus laiko venomis, kitas likimas
Pasikviestų pareiti be veido, negyjantis vaškas,
Žingsnių poterius tirpdo, nepamenu vardo nei gymio,
Savęs tebeieškau ir šitaip nenoriu surasti.
Nenoriu pareiti, išaušus ilgai dar nešvinta,
Bevardė akimirka pildos, sutemusi aura
Užgesina garsus ir išpurto šviesas iš žibintų,
Baugštūs žingsniai nusiveja kryptį į šiaurę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-10 05:22:08
Kartais kamuoja nemiga ir tada skaitau poeziją. Šiąnakt skaitau juozapavą - tai daug geriau nei daug kas, ką skaitau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-26 22:55:47
Bevardė akimirka pildos, sutemusi aura
Užgesina garsus ir išpurto šviesas iš žibintų,
...labai patiko ši vietelė...įdomūs vaizdiniai kūrinio...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-26 18:14:39
Ieškojimai yra ieškojimai – net ir šiaurės link.
Reikėtų tramdyti tįstančias eilutes – genėti žodžių viršsvorį.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-09-26 16:13:02
Labai minorinis, sunkokas savo turiniu, tačiau apvilktas lengvu skambesiu.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2011-09-26 11:59:26
Iš giliau prašnekęs į žmones. Priimu.