Niekados jau daugiau savo laiko čionai nebekviesčiau,
Nusimetus saulėlydžius tyliai išeičiau pro šalį,
Neberastų manęs troškūs žingsniai nei šniokščiantys miestai,
Nepažintų praeiviai, beveidžių kiemų tuščios salos.

Ištekėtų dangus laiko venomis, kitas likimas
Pasikviestų pareiti be veido, negyjantis vaškas,
Žingsnių poterius tirpdo, nepamenu vardo nei gymio,
Savęs tebeieškau ir šitaip nenoriu surasti.

Nenoriu pareiti, išaušus ilgai dar nešvinta,
Bevardė akimirka pildos, sutemusi aura
Užgesina garsus ir išpurto šviesas iš žibintų,
Baugštūs žingsniai nusiveja kryptį į šiaurę.