Nuplasnojo tolyn, nuplasnojo...
Šast – į ežero vandenį dingo.
Šnabžda lapai paklydę po kojom,
Ir šiaurys vėl krūtinėn man sminga.
Keičias laikas, lygiadienis sveria
Naujas sutemas, dangų žvaigždėtą.
Šnabžda vėjai, taip gera, taip gera...
Ir išpuoštus lapus man vis mėto.
Kelias mintys. Palikti negali
Svaigulys margaspalvis, auksinis...
Ir lyg vinį į galvą man kala –
Tuoj lietus, lis lietus rudeninis...
spika
2011-09-23 11:53:22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-09-23 21:49:24
pritariu-puiki lyrika, nuteikianti maloniai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-23 19:46:45
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-23 18:57:46
Svaigulys margaspalvis, auksinis...
O kaip jį norisi sustabdyti!
Anonimas
Sukurta: 2011-09-23 18:53:37
jaukiai šiugždantis lietaus artėjimas
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2011-09-23 17:07:01
Taip švelniai lengvai nuvilnijo kūrinys. Skaičiau su malonumu.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-09-23 14:03:39
Dainingas :) Tik man trečio posmo pirmasis žodis "Kelias"stringa. "Kyla" jau būtų aiškiau :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-23 13:56:03
Šast, Šnabžda, Šiaurys – pirmoje strofoje gražiai suŠnara prieŠ rudeninį lietų ;-)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-23 12:29:02
Nieko baisaus juk rudeninis lietus...svarbiausia geri batai ir draugas šalia :)...gražiai surinkot eiles ir tegul tas gražus margaspalvis svaigulys ilgai išlieka