Nuplasnojo tolyn, nuplasnojo...
Šast – į ežero vandenį dingo.
Šnabžda lapai paklydę po kojom,
Ir šiaurys vėl krūtinėn man sminga.

Keičias laikas, lygiadienis sveria
Naujas sutemas, dangų žvaigždėtą.
Šnabžda vėjai, taip gera, taip gera...
Ir išpuoštus lapus man vis mėto.

Kelias mintys. Palikti negali
Svaigulys margaspalvis, auksinis...
Ir lyg vinį į galvą man kala –
Tuoj lietus, lis lietus rudeninis...