Be nuometo, tik rūko skraiste apsigobus,
Voratinklių nunertu rūbu iš aušros spalvų,
Lėtais žingsneliais Bobų vasara artėja
Altoriaus link, vienatvėje nukaldintų širdžių.
Suspaudus ranką Rudeniui – vieninteliam,
Laiminga glaustosi dar būdama kartu.
Ir šypsena dosnia pasidalina,
Nuspalvindama auksu ir aistra klevus.
Šermukšnio uogoj bučinį palieka,
Tuoktuvių valsą šoka, liesdama lapus.
Jurginų puokštės, astrų margos galvos
Pasilenkia, lytėdamos jos apdaro kraštus...
Ach, palūkėk truputį, neišvyk taip spėriai,
Medaus kelionėn išsinešdama žiedus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-23 22:11:42
Lėtais žingsneliais Bobų vasara artėja
...ir gerai, kad lėtais...nuotaikingai...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-23 22:10:17
tokia šviesi, trapi ir viliojanti ta " mūsų " vasara...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-23 20:39:49
„Šermukšnio uogoj bučinį palieka“.
Lauksim tokios viliokės!
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-23 18:54:53
Ak, viliokė Bobų vasara! :) Vaizdingas, spalvingas kūrinys...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-23 12:31:06
medaus kelionė, – salduma!
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-09-23 12:16:24
Dar tokiose tuoktuvėse nebuvau! Labai šaunu:)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2011-09-23 11:42:24
Puikiai – ilgesingas Bobų vasaros laukimas, jautriai ir spalvingai skambantis kūrinys.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-09-23 11:33:17
Spalvingas rudenio - bobų vasaros peizažas :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-09-23 11:22:05
>Be nuometo, tik rūko skraiste apsigobus,
Voratinklių nunertu rūbu iš aušros spalvų<
gražu čia :)