Balti lelijų plaustai jau nuskendo,
Žiogai sukarpė mirtinai rugpjūtį,
Rugsėjis stebi vykstančią suirutę
Net iš anapus prigesinto kranto.
Vilioja saulę ežeras. Pagavęs
Jos spindulį įtraukia tarsi siūlą.
Plaštakės smalsios – nektare pražūva.
Kvapus paskleidžia žiedas pavėlavęs.
Naktis įkelti kojas dar nedrįsta,
Bet ieško priežasties ilgiau čia būti
Ir jau nuomojasi miške kamputį
Pievelės. Slėniu rūko akys slysta.
Kai lauktą šviesą pro plyšelį menką
Pagauna kelios miklios kojų poros,
Kabina spindulį per petį voras
Ir rezga musei gundančias žabangas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-23 22:15:25
Vilioja saulę ežeras. Pagavęs
Jos spindulį įtraukia tarsi siūlą.
...labai labai tos eilutės...ir viskas rudeniškai miela...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-23 22:04:17
toks mielas...vaizdingai perteikti rudens jausmai
Anonimas
Sukurta: 2011-09-23 16:13:34
Pabaigos norėjosi stipresnės- vainikuojančios. O kita- miela skaityti, įsivaizduoti, nusikelti mintimis.
"Žiogai sukarpė mirtinai rugpjūtį"... (keisčiau į lyriškesnį)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2011-09-23 11:37:33
Rudenejanti nuotaika gražiai perteikta , vaizdingai. Gal tik pimas posmas truputį taisytinas. Kažkaip nelabai nuskambėjo – "Rugsėjis stebi vykstančią suirutę"