Balti lelijų plaustai jau nuskendo,
Žiogai sukarpė mirtinai rugpjūtį,
Rugsėjis stebi vykstančią suirutę
Net iš anapus prigesinto kranto.

Vilioja saulę ežeras. Pagavęs
Jos spindulį įtraukia tarsi siūlą.
Plaštakės smalsios – nektare pražūva.
Kvapus paskleidžia žiedas pavėlavęs.

Naktis įkelti kojas dar nedrįsta,
Bet ieško priežasties ilgiau čia būti
Ir jau nuomojasi miške kamputį
Pievelės. Slėniu rūko akys slysta.

Kai lauktą šviesą pro plyšelį menką                    
Pagauna kelios miklios kojų poros,
Kabina spindulį per petį voras
Ir rezga musei gundančias žabangas.