Kai vario spalvos nuo šakų byrėjo,
Suradom tai, ko rast nesitikėjom -
Čia vėl prisiminimai sielon trupa.
Kada man palenkei šermukšnio šaką,
Jutau - širdis neberitmingai plaka -
Drovėjaus tavo gundančio artumo.
O taip gerai, jog nieko nebeklausei!
Užpildė pokalbį vien ramios pauzės,
Nes akys jau atsakymą žinojo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-17 09:28:33
Gera jausmo fiksacija. Pradžioje pasirodė stipresnis - tolyn vis silpnyn...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-09-16 22:46:22
Drovėjaus tavo gundančio artumo.
Puikiai išreikštas jausmas :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-16 22:27:20
Kada man palenkei šermukšnio šaką,
Jutau - širdis neberitmingai plaka -
Drovėjaus tavo gundančio artumo.
...tyras...labai labai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-16 22:11:38
Autorė geba jausti ir žodžiais nusakyti. Tai šaunu...
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-09-16 19:38:38
Įdomus, neįprastas gerąja prasme.
"Užkabina":)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-16 17:39:15
virpulingas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-09-16 16:31:13
Savotiškas dėl nerimuotos pabaigos, bet žavus dėl jausmų nuoširdumo.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-16 15:48:31
Kai akys žino atsakymą iš tiesų gera )
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-16 11:24:54
...tikėjausi trečiųjų eilučių tarpusavio sąskambio (rimo); tada redaguotina ir paskutinioji...
Pats kūrinys paperka savo nuoširdumu, būdingu tikriems jausmams („gundantis artumas“).
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-09-16 10:50:00
patiko. tik paskutinė eilutė neprilimpa man.