Ką šnara meldai, man nebesuprasti,
Ko prašo laukų vėjo, aš nebežinau.
Gal jiems atnešt žvaigždėm nusėtą naktį,
Kad bangos mariose nurimtų pagaliau?
Galbūt pavargo liemeniu linguoti,
Visiems linkėti – likite sveiki!
Patiems gelmėj žiemos dienas skaičiuoti,
Kol vėl atgimt bus saulės pašaukti.
Pakrančių meldai – lieknųjų nendrių broliai,
Sargybiniai karščiausių paslapčių,
Kai mėnuo kelią dosniai joms nuklojo,
Rugpjūčio danguje nuskintu sidabru.
Prisėsiu dar ir aš, juk taip klausytis gera
Šnarėjimo švelnaus kaip vakaro maldos,
Kada ramus vanduo bučiuoja kranto žemę,
O žemė siunčia marioms savo žalumos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-13 23:13:48
Jūsų žodžiais išbučiuota gamta. Nesu tokios kūrybos gerbėja- gerbiu už šilumą, kuria dalinatės...
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2011-09-13 08:58:53
Man toks romantiškas pasirodė, net du kartus paskaičiau. Užgavo kažkokią stygą manyje. Ačiukas