Tingiai alpstanti žvakės moteris
Plačiabrylėm blakstienom moja,
Neįveikiamas tavo nuotolis,
Kelio kuždesio pilnos kojos.
Pilnos rankos tavęs, vienatinio,
Tik nerūstauk į kiaurą sutemą,
Buvom švelnūs, kol dygūs tapom,
Iš viens kito kol neprabudom.
Ir neklausėm, tik dangų skėlėm,
Randas švietė, kapojom sutemas,
Iš gyvųjų pernakt prisikėlėm,
Tik nerūstauk. Pražydo putinas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelkė
Sukurta: 2011-09-13 17:22:40
labai
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-13 16:44:32
Taip!
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-09-12 23:26:18
likau sužavėta ir aš.
labai sklandu ir su išraiškinga pabaiga.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2011-09-12 22:29:29
gražu...
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2011-09-12 20:27:19
Vien ką reiškia pirmoji strofa... Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-12 19:22:27
šis geras )
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-09-12 18:35:45
labai nuostabu!