Santrauka:
Sapno mergaitei
Išsinešiu Tave į sapną belaikį,
Pakelėje šešėliu nutiškęs,
Išsinešiu ant rankų kaip svaigulio naktį,
Liepsnojančią į purpurą ryškų.
Duris į vos brėkštantį rytą pravėriau,
Basa, vienais naktinukais suklyksi ant slenksčio
Ir kuždėsi, rankas ant kaklo sunėrus:
Mes ištversim, girdi, mes neverksim.
Suvirpėsim nuo lapkričio pliūpsnio,
Nuo minties netikėtos parklupsim.
Į akimirką šią Tu negrįši.
Tavyje lig mirties aš paliksiu.
Byra šerkšnas lyg nuometas vyšnių.
Skaudų šauksmą per plikšalą rita:
Į akimirką šią aš negrįšiu.
Manyje lig mirties Tu paliksi.
Įtikėję į aukštumą kurčią,
Ant slenksčio prarasime viską.
Į akimirką šią mes negrįšime.
Nepalikę joje, mes išnyksime.
Ražas
2011-09-12 10:21:12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-14 08:10:11
skaudus prisirišimas prie akimirkos... skaudžiai dailus
Vartotojas (-a): Jurgino žiedas
Sukurta: 2011-09-13 20:46:54
Super!
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-13 17:12:52
Gerai!
Anonimas
Sukurta: 2011-09-12 17:12:15
Ilgesingas, gražus eilėraštis )
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2011-09-12 14:58:02
Plyštama skaudžiai, o išreikšta puikiai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-09-12 12:29:08
Jausminga. Liūdesys išsakytas žodžiais turi žavesio...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-12 10:41:14
Paimčiau į mėgstamiausius, bet per skaudus...:)