Net širdį spaudžia
tas gerumas,
kuriuo alsuoja iškeliaujanti diena.
Nutolsta giesmės
praskrendančių paukščių,
tyla atsiremia į mano delnus,
gaivi lyg vasarą
ir šiluma alsuojanti žolė
dar glosto pėdas
po dienos kelių...
Ir sėdžiu sau viena
šalia savos ramybės,
ir mintys tiktai šviesios
lanko mano būtį...
Rugsėjo šiltas sparnas galvą glosto,
maži džiaugsmai užvaldo mano laiką.
Supu glėby akimirką lyg vaiką -
tegul sustoja tyloje
su manimi
sekmadienį
pabūti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-09-17 17:51:47
jauki pabaiga. kai kur subalansuojama ties banalumo riba, ypa su parskrendančiais paukščiais ir širdies spaudimu, bet išsilaikoma.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-11 21:28:32
...priglausiu...didelis grožis ir džiūgavimas sava diena...labai graži būsena
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-11 20:20:07
Gražus jūsų sekmadienis.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-11 19:13:26
Nuostabus išgyvenimas- virsmu į kūrybą. Puiki būties su savimi išdava, ir dar gi jautriai literatūriškai.