Kartais žodžiai mus skaudina,
Pikti liežuviai sudrumsčia tylą.
Vienatvės užuolaidos praskleistos,
Tik jeigu tavimi tiki...
Kartais šviesa nebesiekia akių dugno,
Kai kirvis krenta link mūsų durų...
Balandžiai pakyla link debesų,
Sparnais suplasnoja ,,aš dar tikiu"...
Medūzos laukia mūsų prisilietimų,
Jūros gyvatės neršia iki pasiutimo.
Akmenį išraižytos giesmės prabyla,
Staiga mus pakviečia į tą beprotystę...
Tik jeigu nepasiklysiu,
Tik jei nenukrisiu...
Tave iš kvapo pažinsiu,
Tavo kūną paversiu į seną vyną...
Tik jeigu žaibas paukščio sparnų nekirs,
Tik jeigu rožių spygliai mano akių negrauž
Mes susitiksim kartu kitoj erdvėj,
Balandis pakuždėjo - tada tave kažkas mylės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-09-12 23:48:00
>
Tik jeigu nepasiklysiu,
Tik jei nenukrisiu...
Tave iš kvapo pažinsiu,
Tavo kūną paversiu į seną vyną...<
kažkodėl šita paprastutė mintis man jausmingiausia ir nuoširdžiausia.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-09-10 20:21:39
Pavadinimas akimirksniui priminė Lili Ivanovos hitą.
Bet tik akimirksniui! Vidurinis posmas išsiskiria...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-10 17:23:29
...Tik jeigu žaibas paukščio sparnų nekirs... Svaigus, it tas būsimas vynas, gal ne senas, o svaigus svaigus... Daug gražių vaizdų, palyginimų. Pabaiga itin patiko.