Mano pamišusi širdis

Kartais žodžiai mus skaudina,
Pikti liežuviai sudrumsčia tylą.
Vienatvės užuolaidos praskleistos,
Tik jeigu tavimi tiki...

Kartais šviesa nebesiekia akių dugno,
Kai kirvis krenta link mūsų durų...
Balandžiai pakyla link debesų,
Sparnais suplasnoja ,,aš dar tikiu"...

Medūzos laukia mūsų prisilietimų,
Jūros gyvatės neršia iki pasiutimo.
Akmenį išraižytos giesmės prabyla,
Staiga mus pakviečia į tą beprotystę...

Tik jeigu nepasiklysiu,
Tik jei nenukrisiu...
Tave iš kvapo pažinsiu,
Tavo kūną paversiu į seną vyną...

Tik jeigu žaibas paukščio sparnų nekirs,
Tik jeigu rožių spygliai mano akių negrauž
Mes susitiksim kartu kitoj erdvėj,
Balandis pakuždėjo - tada tave kažkas mylės...
Nežinomas Dievas