Rudeniniu saulėlydžiu ertmė prisipildo,
Išragauti jausmai tyliai plazda kažkur.
Bėga takas į tolį ir mane vėl sušildo
Užsitęsus kelionė į namus, bet svetur.
Juk žinau, manęs lauki ir per temstantį langą,
Įsiūbavęs mintis, jas paleidi dangun.
Aš prie ežero gaudau atskubėjusią bangą,
Kaip bedalį saulėlydį įsileidžiu vidun.
Svertu juokiasi žodžiai vėl užkliuvę už tako
Ir šešėliais vėl glaudžias atėjęs ruduo.
Nuogi medžiai, tik medžiai man tylėdami šneka
lyg gyvenimo mano neatskirtas dalmuo.
spika
2011-09-08 08:27:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-09-23 11:48:53
>lyg gyvenimo mano neatskirtas dalmuo.<
...suvirpina.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-10 13:26:21
kiekvienam vis kita,– o man bedalis saulėlydis... labai.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-10 10:51:07
Patiko visuma ir atskiros detalės, sklandus ir šiltas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-09-08 20:11:41
„Išragauti jausmai tyliai plazda kažkur“
„Ir šešėliais vėl glaudžias atėjęs ruduo“
Nostalgiškas, liūdnokas. Manau, liko dar ir neišragautų jausmų :)
Anonimas
Sukurta: 2011-09-08 17:54:48
Nostalgiškas, liūdnas, tos įsiūbuotos mintys, paleistos dangun...)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-08 16:40:47
...lyg sustojus prisipildymas rudeniu...kaip degalų užsipylimas tolimesnei kelionei :)