Rudens ašaros

Santrauka:
„kaskart širdy liūdniau bus“
Bėgo nubėgo vasarėlės dienos.
Seniai nužydėjo pievose purienos.
Ir vasara – lyg sapnų kambarys –
išeina pro dar žydinčias duris.

  Ruduo dažnai lieja ašaras,
  ir vėjas vis plėšo lapus.
  O klevas – tarsi fakelas.
  Greit jie visi paraudę bus.

Saulė spindulių jau šykšti.
Vis dažniau apniukęs dangus.
Ir gervės ruošiasi išvykti...
Kaskart širdy liūdniau vis bus.
  
  Dar menasi vasaros pasaka,
  kai pievose stebėjom drugius.
  Dabar ruduo lieja ašaras –
  drasko širdį perpus...
herbera

2011-09-08 00:19:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-09-08 22:09:30

Pretenduoja į jaukumą, bet silpnas. Pasigaučiau eilutę apie vasarą- sapnų kambarį, ir kūrybiškiau pažvelgčiau.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-09-08 21:34:10

Drąsko...ir nesuturėt ...

Vartotojas (-a): P Aibutis

Sukurta: 2011-09-08 09:20:54

Bėga- nubėga dienas vasarėlas
Saniai nužydėja pievas purienas.

Nugi tarmiškai būt drūčiai gražiau...

Anonimas

Sukurta: 2011-09-08 06:57:33

O gal ruduo savaip žavingas )
gražus eilėraštis su nemaža nostalgijos doze )