Santrauka:
2009.12.21 sudegė gražioji Labanoro bažnyčia. Rašiau ,,Ašara skaidrioji\", ,,Feniksas\",o štai dabar jau atstatyta :
Kai Labanoro padangę
Suplėšė gaisras nuožmus,
Nubraukę ašarą sprangią
Statėm Dievo namus.
Maldos šventoriuj suspaustos,
Dvasia ir paguoda čia,
Jei šis kalnelis negaustų,
Liktų širdis tuščia.
Šimtmečiai žadino ryžtą
Dosnių ir darbščių žmonių.
Vienybė kaskart sugrįžta
Siekiant tikslų kilnių.
Vėlei bažnyčia medinė
Gyva, sakrali, rimta.
Per šventą Labanorinę
Gėrį skleist įmelsta.
Puoškis ir šviesk, nemarioji,
Atgimus aukų dėka.
Ačiū! Virpėt nenustoja
Bočių žemės trauka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-09-17 17:55:38
Istorinė poema.
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2011-09-11 22:28:32
Gal ir raikia čėsais sudegti ir atgimti bažnyčiam kai in jas prinešama pardaug skausmą ir grekų...
Ačiū aukotajam, statytajam, seniūnui ir klebonui ir visai Lietuvai ažu šitų stebuklų.
Autorei taip pat ažu gerus prasmingus žodžius
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-09-07 23:44:58
,,atgimus aukų dėka,,-tiesa
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-07 23:20:04
Jei šis kalnelis negaustų,
Liktų širdis tuščia.
...šiltai skamba...