Ābāliokų kundu,
Savų, ekalogiškų.
Kažkas kruta...
Un liažuvią…
- Sveikas bũki, kirmēliōk!
Par unksti dā tau, brālau,
Mani pusryčiams dārot, –
Tfiũ, stāruli tu riebus…
Ir daugiau manin nelysk.
– Jei ne aš, tai kitas bus,
Kai atais tau laikas.
A ekalogiškų dvēsnų
Mum irgi deficitas,
Gi šnapsu arba alum
Pramirkį daugel miršta.
Mat dabar taip jau yra –
ekalogiškas
ekalogiškų
ekalogiškai
krumtā.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-09-07 23:58:07
e aš mįslinu, kad proza būtų macniau šita mintelą.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-09-07 20:05:01
:-)
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-09-07 18:02:59
PačėstavaSiu. Paslyda pirštas
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-09-07 17:58:58
Untram aukšti un balkoną paniduorų net raudona. Ekalogiškų priauga, aikš pačėstavadiu draugų . Aprašei gerai ir vietaj tų graužtukų kirmelėtų.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2011-09-07 12:53:53
Šaunu, kad tamsta geros nuotaikas neprarundi.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2011-09-07 11:50:09
Aš girdėjau, kad jaigu obalį ėda kirmela, tas tas abalys labai jau ekalogiškas, be tručiznas :)
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2011-09-07 09:22:06
oi kaip puikiai sudėliota...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-07 09:10:55
Šaunu!