Ābāliokų kundu,
Savų, ekalogiškų.
Kažkas kruta...
Un liažuvią…
- Sveikas bũki, kirmēliōk!
Par unksti dā tau, brālau,
Mani pusryčiams dārot, –
Tfiũ, stāruli tu riebus…
Ir daugiau manin nelysk.
– Jei ne aš, tai kitas bus,
Kai atais tau laikas.
A ekalogiškų dvēsnų
Mum irgi deficitas,
Gi šnapsu arba alum
Pramirkį daugel miršta.
Mat dabar taip jau yra –
ekalogiškas
ekalogiškų
ekalogiškai
krumtā.