Liepa

Liepa sodo gale
Šakom išlaipiotą
Vaikystę jauką saugo.

Po jos stora suskilusia žieve
Jaunystėj paslėptas
Skardžiausias aidas.

Kas metai aplankau vis ją,
Kai bičių spiečiuose
Paskęsta alsiai,

Ir įkopiu arčiau dangaus,
Kad kaimą išretėjusį
Sava akim apžvelgčiau.

Nešuos krepšelį,
Medumi pakvipusį,
It trupinius skambių dienų...

Bet vėtra siautulinga
Prašniokštė, ir žaibas
Liepą perskėlė perpus...

Dabar nuo nebūties
Rytais blankiais
Žiedynų arbata ginuos.

Vilkininkai
2011-07-09
Rudenė

2011-09-06 21:26:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2011-09-17 17:58:03

Skyryba pasirinkta be jokios sistemos. Nubrauksiu kablelių, kurie kertasi su taisyklėmis.

Pabaiga įdomiausia.

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2011-09-14 16:38:50

..betgi laiku spėjai paliepžiedžiauti...
:)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-09-07 22:14:51

Jautriai apie nykstančius vaikystės, jaunystės pėdsakus...lieka arbatėlė ir prisiminimai šildantys :)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2011-09-06 21:36:40

ir man žiedynų noris.... rytais ir vakarais