Pablūdimas

Nežinau, kiek valandų pas tave –
Skaičiuoju.
Gal septynios?
Taip, kai tave sutikau, buvo septynios.
Tada kláusiau, bet dabar nebedrįstu,
Tik skaičiuoju tyliai,
Pašnibždom, kaip maldą bažnyčioje.
Ir tu nedrįsti nė žodžio ištarti –
Žinau.
Nes tai gali tiesiog sutrupėti,
Jei žinosim per daug.

Ne gyvenimui esam užgimę,
Tik akimirkai, kuri tįsta lyg siūlas,
Pertemptas siūlas.
Ir jis kažkada plyš.

O tada vėl liksim vienas kitam
Nepažįstami.

Skaičiuoju –
Kiek valandų liko?
Gal septynios.
Laukinė Obelis

2011-09-06 00:59:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2011-10-09 00:16:04

labai suvokiamas jausmas.

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 23:11:12

Rodos jaučiu, tai ką norėjote šiuo pasakyti, reiškia įtaigumo pilnas; nesigilindama į detales- pasilikdama tik jausmą ir juo patikėdama. O žinot? s e p t y n i...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-09-06 21:44:40

Savitas, toks tikras kalbėjimas, trapus ir tuo pačiu įtemptas akimirkos pojūtis, įrėmintas laike ir – laikas už rėmo /ribų/... kiek turim ir kas liko.
Pablūdimas - geras pavadinimas, būtent, lyg akimirkų užkalbėjimas...

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 20:04:30

Gražus pasikalbėjimas )

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 16:33:46

iki "svajonės"...visas geras eil., bet man ypač pradžia.

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 16:32:29

Patiko, ypač pradžia, iki

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 14:02:49

gal pakvaišimas?

Anonimas

Sukurta: 2011-09-06 10:16:35

Man viskas attrodo tobula - spontaniškai išsakytas jausmas.
Sutrikdė - "O tada vėl liksim vienas kitam/ Nepažįstami".
Tas nepažįstami...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2011-09-06 10:03:17

Man irgi atrodo, kad pavadinimas neatitinka jausmų ir minčių trapumo...