Nežinau, kiek valandų pas tave –
Skaičiuoju.
Gal septynios?
Taip, kai tave sutikau, buvo septynios.
Tada kláusiau, bet dabar nebedrįstu,
Tik skaičiuoju tyliai,
Pašnibždom, kaip maldą bažnyčioje.
Ir tu nedrįsti nė žodžio ištarti –
Žinau.
Nes tai gali tiesiog sutrupėti,
Jei žinosim per daug.

Ne gyvenimui esam užgimę,
Tik akimirkai, kuri tįsta lyg siūlas,
Pertemptas siūlas.
Ir jis kažkada plyš.

O tada vėl liksim vienas kitam
Nepažįstami.

Skaičiuoju –
Kiek valandų liko?
Gal septynios.