Jei ir nėra žiedų, neliūdi sodo rožė,
Pražysta rasomis anksti ryte,
Smulkiais lašeliais, rodos, saulė grožis,
Nušviečia juos vaivorykšte ryškia.
- Aš dar žydėsiu, šnabžda žalias krūmas,
Gal būt rugsėjy, spalio vidury,
Kai pamatys šiaurys raudonąją karūną,
Tada sustingsiu šarmota, išdidi.
Tikiu. Aš ja tikiu, juk rožės nemeluoja,
Priglausčiau prie savęs, jei būtų be spyglių.
Stiebą iškėlusi, taip vienišai linguoja -
Tokia ji man graži ir be skaisčių žiedų .
Ak, rože rože! Viltis tikrai daug gali,
Žydėsi dar, juk rožė tu esi,
Tiktai išsaugok žaliuojantį stiebelį
Rudens audroj, tamsioj nakty.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-09-04 20:02:44
Įkvėpta gamtos, ir gana gražiai. Turbūt tikslingai kūrėte apie vieną gražiausių žiedų. Pabaigos norėtųsi stipresnės idėjine prasme.
Anonimas
Sukurta: 2011-09-04 19:37:23
Net pavydėti galima tai rožei, kaip gražiai ji apdainuota )
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-04 18:19:37
...labai patiko ta rožė...šviesu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-09-04 18:05:38
gražios eilės...į foto pasižiūrėjus - jautriai apdainuota...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-04 17:08:19
lyriškai apie vieną iš gražiausių žiedų
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-09-04 16:44:40
Savo puslapėlyje įkėliau ir nuotraukėlę "Rasota rožė".