Graudulingai pražydo širdies rožė,
Purpuriniais žiedlapiais nulašėjo į rudenį.
Ne tą, kuris derliaus aruodus prikrauna,
Tik į tą, kuris metams rikiuojant, senka.
Sopulingai spygliai kojas supančiojo,
Ne taip, kaip žirgus sutramdyt, pančioja.
Tik, kad nuodėmė klyskeliais nenuvestų,
Nuogą žaizdą atvėrė nuopoliui.
Ne tam, kuris amžiams prapuldina,
Bet tam, kuris žadina prisikėlimui...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-04 18:24:09
Purpuriniais žiedlapiais nulašėjo į rudenį
...labai gražiai nulašėjo...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-04 15:42:01
širdies rožė...Gerai išsakytos mintys...
"Tik į tą, kuris metams rikiuojant, senka"...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-04 12:47:48
Viltingas eilėraštis ) gražus, nostalgiškas, bet gerai, kad su viltim )