Geltonos adatos kartais pražysta,
Tabore šviesos mus tyliai skaudina.
Narvuose šunys laka iš meilės,
Šaltą kančios vandenį...
Pasemk man jo ir tu,
Sugrįžk kartu su nauja malda.
Įpūsk gyvybės,
Savo mažajam demonui... prikelt
Kai rytas ateis su ta aušra,
Pakelsim bokalus į dangų.
Mesim akmenis į degantį bortą,
Laivo kapitonas tas liepsnas užgesins...
Nes aš ateinu su tamsa...
Ateinu kartu su tavimi...
Geltonos adatos kartais pražysta,
Gyvuliai tvarte sumišę.
Narvuose mažieji gnomai,
Didžioje kovoje mūsų širdys pamišusios...
Pasemk man tos gyvybės,
Ateik pas mane kartu su malda.
Pasveikink laivo kapitoną,
Kurį jie nugirdė su taure romo...
Ir kai mes išeisim,
Tabore šviesos ir toliau tyliai skaudins... mūsų sielas
Mažieji demonai šauksis pagalbos,
Kai geltonos adatos nusileis iš dangaus,
Į mūsų pergalės krantą... Melskis už jas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nežinomas Dievas
Sukurta: 2012-04-09 22:38:47
vario blyksnei - o čia nereikia nieko suprasti - galima tik pajausti,kas yra užkoduota šitose eilutėse.Bet aš priimu visokią kritiką,nes visgi rašau tik sau...
Vartotojas (-a): Miglooze
Sukurta: 2011-09-04 10:34:21
Truputį suraizgytas, bet bandoma sukurti nebloga atmosfera. ,,Narvuose šunys laka iš meilės" - labai gražu:)