Geltonos adatos kartais pražysta,
Tabore šviesos mus tyliai skaudina.
Narvuose šunys laka iš meilės,
Šaltą kančios vandenį...

Pasemk man jo ir tu,
Sugrįžk kartu su nauja malda.
Įpūsk gyvybės,
Savo mažajam demonui... prikelt

Kai rytas ateis su ta aušra,
Pakelsim bokalus į dangų.
Mesim akmenis į degantį bortą,
Laivo kapitonas tas liepsnas užgesins...
Nes aš ateinu su tamsa...
Ateinu kartu su tavimi...

Geltonos adatos kartais pražysta,
Gyvuliai tvarte sumišę.
Narvuose mažieji gnomai,
Didžioje kovoje mūsų širdys pamišusios...

Pasemk man tos gyvybės,
Ateik pas mane kartu su malda.
Pasveikink laivo kapitoną,
Kurį jie nugirdė su taure romo...

Ir kai mes išeisim,
Tabore šviesos ir toliau tyliai skaudins... mūsų sielas
Mažieji demonai šauksis pagalbos,
Kai geltonos adatos nusileis iš dangaus,
Į mūsų pergalės krantą... Melskis už jas...