Užsikabina kaip segtukas mintys
Ir net su paukščiais neskrenda –
Šiltuos kraštuos juk būtų gera.
Vis veja kamuolį iš oro vijų –
Apčiuopt kaip miglą nieks negali.
Nors pirštai liečia, saują ištiesia į saulę,
Kaip kūdikį augina, lyg už rankos veda...
Palieka amalas ant medžio,
O norai, pakąsti šalnos,
Laiškais nuspalvintais
Neišsiųsti nubarsto lapais kelią...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-09-02 23:57:34
tradiciški vaizdiniai rudens vaizdavime, o ir tekstas kiek skystokas - stipresnės tik pirmosios eilutės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-09-02 21:55:02
Graži pradžia, kabina, o ir tekstas visas patiko
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-09-02 18:20:41
Pradžia - gera, paimprovizuosiu:
Užsikabina it žiogelis mintys,
su paukščiai neskrenda,
išsitiesia į saulę.
Ir lieka amalas šalnos pakąstas,
išbarstęs lapais kelią...
Anonimas
Sukurta: 2011-09-02 15:38:09
Miela autore, kelčiau į prasmingus dienoraštinius, eilėraščiu jis man negyvena...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-09-02 15:07:39
...gražiai rudenėja...
Vartotojas (-a): never_ever
Sukurta: 2011-09-02 14:02:52
Vaizdžiai ;]